Minima: 2024.02.10
Ši senovinė lietuvių liaudies šventė išlikusi tik rašytiniuose šaltiniuose. Ji buvo švenčiama per trečiąją žiemos mėnulio jaunatį. Pagal archajišką kalendorių šią dieną buvo švenčiami Naujieji metai.
Ši šventė buvo skirta pažadinti naują gyvybę. Buvo paprotys papurtyti apsnigtas obelų ir kitų sodo medžių šakas, pabelsti miegančioms bitutėms į avilius.
Tikėta, kad žemės augmenijos gyvybei daug įtakos turi požemių gyventojai žalčiai. Senovėje lietuviai šią dieną žalčių parsinešdavo į trobas. Žalčiai turėję tarsi ašventinti valgius. Be to, tikėta, kad gyvačių karalius sugeba pasiversti kumeliuku. Taigi šventė buvo vadinama ir Kumeliuko krikštynomis. Tradicinis krikštynų valgis kamukai. Taip vadinamus rutuliukų formos pyragėliai iš aguonų, kanapių, žirnių ir medaus kepdavo netekėjusios merginos. Jaunimas šią naktį švęsdavo be miego iki pat paryčių.
Dar kiti mano, kad kumeliuku vadintas jaunas mėnuo, kuris tądien buvo garbinamas žodžiais:
Tegul bus pagarbintas jaunas Mėnesėlis!Tau ant dangaus su žvaigždėmis, man ant žemės su žmonėmis.
Tau ant dangaus su šviesybe, man ant žemės su linksmybe.
