Minima: 2025.02.03
Vasario 3 d. lietuviai nuo seno šventino linus. Pašventinti linai buvo dedami ant aukuro, prašant gero derliaus. Linų sruoga buvo sukama ant eglės ar kadagio šakelės. Eglė ir kadagys – nuolat žaliuojantis augalas, todėl jis simbolizavo netrukus (pavasarį) prisikelsiančią gyvybę. Tikėta, kad tokia linų sruoga saugo žmogų nuo nelaimių ir ligų. Sušalus, sruogą vyniodavo ligoniui ant kaklo. Daug gydomųjų savybių turi linų sėmenys. Sėmenų nuoviras gali pagelbėti sergant skrandžio ligomis (gydo net opaligę), astma, bronchitu, tuberkulioze, plaučių uždegimu. Linų sėmenyse yra daug kalcio, fosforo, kalio, vitaminų C, E , B. Omega-3 rūgštys apsaugo organizmą nuo per didelio cholesterolio kiekio, reguliuoja kraujospūdį.
Atėjus krikščionybei senoji lietuvių šventė sutapatinta su šv. Blažiejaus varduvėmis. Linai pradėti šventinti bažnyčiose.
Šv. Blažiejus – gydytojas, kilęs iš Kapadokijos (Mažoji Azija). Jo šventės metu atliekama „gerklės palaiminimo“ apeiga, paliečiant gerklę dviem sukryžiuotom žvakėm arba patepant palaimintu aliejumi. Tai simbolizuoja pasakojimą apie šv. Blažiejų, kuris išgelbėjo berniuką, kuriam gerklėje buvo įstrigusi žuvies ašaka.
Šv. Blažiejus buvo vyskupas, manoma kad valdė Sebastės bendruomenę Armėnijoje. Mirė nukankintas apie 316 m.
