Minima: 2024.03.20
Kasmet apie kovo 20-21 d. visuose Žemės rutulio kampeliuose dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas. Tai astronominio pavasario pradžia, nes nuo šio meto dienos trukmė tampa ilgesnė už nakties trukmę ir vis ilgėja iki Joninių (trumpiausios nakties).
Pavasario lygiadienio šventė yra viena seniausių ir ryškiausių švenčių pasaulyje, iki šiol švenčiama daugelyje Vidurinės Azijos ir Kaukazo šalių. Ten ji vadinama Novrūzu.
Kažkada lietuviai naujuosius metus taip pat skaičiuodavo būtent nuo pavasario lygiadienio pradžios. Sausio 1-ąją naujaisiais metais paskelbė Romos imperatorius Julijus Cezaris 46 m. prieš Kr. Į Lietuvą paprotys švęsti naujuosius sausio 1-ąją atėjo tik XIX a. viduryje.
Senovės lietuviai tikėjo, kad lygiadienio rytą išsimaudžius upėje, tekančioje iš rytų, būsi tyras ir sveikas visus metus. Lygiadienio rytą saulė teka tiksliai rytuose. Toks paprotys praustis rytą užfiksuotas ir Velykų šventės metu, todėl gali būti, kad kažkada Velykos buvo švenčiamos būtent šią dieną, per pavasario lygiadienį.
Dabar lygiadienis švenčiamas visame pasaulyje išvakarėse, kovo 20 d., kartu su Tarptautine Žemės diena, kurią minėtina diena 1971 m. paskelbė Jungtinės Tautos. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba Žemės dieną Lietuvoje įteisino 1992 m. Šią dieną Lietuvos Aplinkos ministerija organizuoja šventinius reginius, kūrybines akcijas, išvykas į parkus, miškų tvarkymą, inkilų kėlimo akcijas ir kt.
