Minima: 2024.08.06
Rugpjūčio 6 d. paskelbta Tarptautine garstyčių diena.
Garstyčios minimos dar senovės Romos rankraščiuose kaip prieskonis, pasižymintis gydomosiomis savybėmis. Romėnai garstyčias sutraiškydavo ir maišydavo su nefermentuotomis vynuogių sultimis, vadinamomis misa. Taip paruoštą prieskonį jie vadino degančia misa . Iš šios frazės mustum ardens ir kilo angliškas garstyčių pavadinimas mustard.
Iš Romos šis augalas paplito ir kitose Europos šalyse, visų pirma, Vokietijoje.
Viduramžiais Europoje buvo tikima, kad aplink namą pasėjus garstyčių, galima apsisaugoti nuo piktųjų dvasių.
Nuo seno garstyčios dėl savo šildomojo poveikio naudojamos ir liaudies medicinoje, kaip vaistas nuo slogos, peršalimo ar kosulio garstyčių lapeliais gydydavo bronchitą, o peršalus kaitindavo kojas garstyčių vonelėje.
Garstyčių sėklose randama vitaminų A, B6, B9, C ir D, omega-3 riebalų rūgščių bei mineralų: magnio, kalio, seleno, mangano, vario. Jose yra ir toksiškos medžiagos - eruko rūgšties, tačiau vartojant garstyčias saikingai, jos tikrai nepakenks. Tiesa, besilaukiančioms ar maitinančioms moterims ir vaikams iki trejų metų geriau garstyčių nevartoti.
