Novrūzas

Minima: 2024.03.20

Novrūzas (iš persų kalbos išvertus „nauja šviesa, nauja diena“) - šventė, švenčiama daugelyje Vidurinės Azijos ir Kaukazo šalių. Tai Naujųjų metų šventė, nes Pavasario lygiadienis kadaise buvo laikomas Naujųjų metų pradžia. Šventė simbolizuoja gamtos atsinaujinimą po žiemos, gyvybės atgimimą ir naują pradžią. Aptinkama žinių, kad ši šventė buvo švenčiama dar šumerų ir babiloniečių civilizacijose. Senovės Babilone ji truko 12 dienų. Kiekvieną iš 12-ikos dienų buvo rengiami skirtingi ritualai.

Gamtos atsinaujinimas pavasarį turėjo dvasinę reikšmę, simbolizavo gėrio pergalę prieš blogį ir džiaugsmo prieš liūdesį.

Buvo paprotys uždegti ritualinius laužus, žibintuvėlius ir žvakes, dažyti kiaušinius (kaip naujo gyvenimo gimimo simbolį), daiginti kviečių ar miežių grūdus ir sudėti ant šventinio stalo kartu su įvairiais saldumynais.

Novrūzo šventė kaip naujųjų metų pradžios ir gamtos atgimimo šventė iki šiol labai populiari Afganistane, Azerbaidžane, Kazachstane, Kirgizijoje, Irane, Uzbekistane ir kitose šalyse. Šventės metu ant stalo privalo būti 7 patiekalai, saldumynai ir dažyti kiaušiniai.

Uzbekistane ir Kirgizijoje šią dieną populiarios įvairios žirgų varžybos. Kirgizijoje rengiamos varžybos, kuriose raitelis turi pasivyti bėgančią mergaitę, raitelių kovos ir jojimo varžybos kartu su šaudymu iš lanko.