Minima: 2024.06.02
Žodis tėvas ir jo buitiškesnis pakaitalas tėtė ne vienoje kalboje dar yra išlaikęs giminišką šaknį: latvių tēvs, mirusioje prūsų tāvs, lotynų tata, lenkų tata, rusų тата, anglų dad ir kt. Kai kurie kalbotyrininkai mano, kad šis žodis yra kilęs iš vaikų kalbos, t.y. vaikai, besimokydami kalbėti, pirmiausia bando tarti nesudėtingus pasikartojančių priebalsių su balsiais derinius: *tata, *atta (plg rus. отец), *ptata (plg. lot . pater). Taigi žodis tėtė, įvardijantis gimdytoją galėjo atsirasti ir prigyti iš vaikų lūpų.
Atkuriamas indoeuropiečių kalbos žodis *pαtēr pirmiausia reiškė ne tėvą kaip gimdytoją, o tėvą kaip šeimos galvą. Iš tokios žodžio reikšmės nusakomos tėvo pareigos tėvas turi rūpintis šeima, ją išlaikyti. Nuo seno įprasta, kad vyrai išeina parnešti maisto, o moterys lieka namie prižiūrėti vaikų. Šis darbas tarsi yra moteriškas.
