Minima: 2024.03.22
Dar daug Vilniaus miesto ir apskrities gyventojų vartoja šachtinių (turinčių iškastą šachtą) šulinių vandenį. Tai dar ir dabar paplitęs vandens tiekimo būdas kaimuose. Jų įrengimas nesudėtingas ir nebrangus: toje vietoje, kur tikimasi, kad yra požeminė vandens gysla, iškasama gili duobė, į ją įstatomi gelžbetoniniai rentiniai. Į tokios ertmės (šachtos) spindį savaime renkasi vanduo, kuris ir naudojamas gėrimui. Vandens kokybė šuliniuose yra nepastovi ir labai priklauso nuo to, ar neužteršta šulinio aplinka, ar teršalai nepateko tiesiog į šulinį.
Vandens užteršimo plika akimi pamatyti negalime, išskyrus atvejus, kai vanduo drumstas, pakeitęs spalvą ar atsiranda nemalonus kvapas.
Dažniausiai šulinių vanduo būna skaidrus, bekvapis ir minkštas, ir žmonės galvoja, kad jis labai geros kokybės. Deja, tai klaidinga nuomonė, nes daugelio metų šulinių vandens kokybės tyrimai rodo, kad net 78 % tirtų šulinių vandenyje buvo didesnė negu leistina higienos normomis nitratų koncentracija ir 61 % šulinių vanduo buvo užterštas mikroorganizmais. Blogiausia vandens kokybė būna pavasarį ir rudenį. Tuomet dėl gausių kritulių ant dirvožemio susikaupę nešvarumai patenka į negilius požeminius vandenis.
