Minima: 2024.07.25
Liepos 25-oji Kristoforo diena. Šv. Kristoforas laikomas keliautojų, sodininkų, knygrišių, jūrininkų, tiltininkų, keltininkų ir Vilniaus miesto globėju.
Šv. Kristoforas iš graikų kalbos reiškia Kristaus nešėjas.
Manoma, kad šventasis Kristoforas gyveno III a. Jis nešiojo per upę žmones, ištvėrė žiaurius kankinimus ir mirė baisia mirtimi. Pasak legendos, kartą mažas berniukas paprašė perkelti jį į kitą krantą. Bebrendant į vandenį vaikas pasidarė toks sunkus, jog Kristoforas išsigando, kad abu nuskęs. Berniukas atskleidė, kad yra Kristus, o sunkus todėl, kad neša savo rankose viso pasaulio sunkumus.
Šv. Kristoforas vaizduojamas su lazda ir vaikeliu Jėzumi ant pečių. Vaikelis viena ranka laimina, kitoje laiko žemės rutulį. Toks jis yra ir Vilniaus miesto herbe, kuris Lietuvos sostinei buvo suteiktas 1330 m. Dabartinis Vilniaus herbas patvirtintas 1991 m. balandžio 17 d. Jo autorius dailininkas Arvydas Každailis. Nuo 1998 metų nusipelnę miestui vilniečiai kasmet apdovanojami šv. Kristoforo statulėlėmis.
Vilniuje yra keletas šv, Kristoforo atvaizdų viena iš seniausių skulptūrų Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje, dar viena Šv. Mikalojaus bažnyčios šventoriuje, o šios bažnyčios kieme Antano Kmieliausko (1959 m.) paminklas šv. Kristoforui, pastatytas nepaisant to meto valdžios grasinimų.
2003 m. Vilniaus heraldinis skydas papuošė sostinės Rotušės fasadą. Dar vieną šv. Kristoforą galima pamatyti Gedimino prospekte priešais Seimo rūmus esančio pastato sienoje. Jo autorius skulptoriaus Kazys Kisielius (1996 m.).
Katalikai tiki, kad šv. Kristoforas saugo nuo nesėkmių kelionėse ir nuo stichinių nelaimių: griaustinių, uraganų, žemės drebėjimų, todėl lakūnai ir vairuotojai nuo seno segėjo ženkliukus su jo atvaizdu, melsdavosi jam, kad apsaugotų nuo nelaimių ir netikėtos mirties.
