Kartą išjojo Didysis kunigaikštis Gediminas medžioti už keturių mylių nuo Trakų. Netoli Vilnelės upės jis prijojo gražų kalną (dabar vadinamas Tauro kalnu), o ant jo stovėjo didžiulis žvėris tauras. Jį sėkmingai sumedžiojęs pamatė, kad jau vakaras atėjo. Vėlu buvo grįžti namo į Trakus, tad apsistojo Šventaragio slėnyje (dabar čia stovi Katedra) ir apsinakvojo. Čia miegodamas jis susapnavo, kad ant netoliese esančio kalno stovi didžiulis geležinis vilkas, o iš jo gerklės staugia tarytum šimtas vilkų. Pabudęs jis paprašė išaiškinti sapną žynį Lizdeiką. Šis paaiškino, kad geležiniai vilko šarvai reiškia, jog šioje vietoje pastatyta tvirtovė bus tvirta, nepalaužiama. O garsus vilko staugimas rodo, kad garsas apie šią vietą sklis po visą pasaulį. Didysis kunigaikštis Gediminas nedelsdamas įsakė pastatyti šioje vietoje dvi pilis, o vėliau perkėlė į šią vietą sostinę iš Trakų ir pavadino ją Vilniumi.
