Pavardžių reikšmė
Lietuvių pavardės, priešingai nei vardai, dažnai įvardija neigiamą žmogaus ypatybę. Taip yra todėl, kad dauguma pavardžių atsirado iš pravardžių, nusakančių žmogaus fizinę ar būdo ypatybę. Pvz., karšto būdo, nuolat priekaištaujantis žmogus aplinkinių buvo pramintas Kaukliu; liesas, išdžiūvęs – Kerpe, tvirto charakterio ar nejautrus žmogus – Geležiniu, juodadarbis ar tamsaus gymio – Purviu ir pan. Mažiau pavardžių įvardija gerą žmogaus būdo savybę, pvz., Budrys – „budrus, gyvas, mitrus“; Džiugas – „visuomet džiugus, linksmas“. Nemažai pavardžių kilo iš asmenų profesijos. Pvz, Šiaučius – batų siuvėjas, Kavolis – kalvis, Baranauskas – avių vagis.
Dar viena didelė pavardžių grupė kilusi nusakant asmens priklausomybę. Vaikų pavardės išvestos iš tėvų, pvz., Andriuko sūnus imtas vadinti Andriukaičiu, Savuko sūnus – Savukynu, Šiaučiaus sūnus – Šiaučiūnu ir pan. Pavardės taip pat buvo išvedamos ne tik iš tėvų pavardžių, bet ir iš vardų, ypač krikščioniškų. Pvz., vien iš vardo Jonas išvesta apie 410 pavardžių: Jonaitis, Jonauskas, Jonavičius, Jonėnas, Jonynas, Jonikas, Jonulis, Jonušas ir kt.
